seilėti

seilėti
seilė́ti, -ė́ja [seĩli, séili LD343(Klt)], -ė́jo, séilėti, -ėja, -ėjo Kv, Sml, Kp, J.Jabl, DŽ; SD341, Q493, R, MŽ217, Sut, K, LL228 1. intr. nesulaikyti gausiai išsiskiriančių seilių: Karvė seilė́ja, negali ėst Ndz. Ta telyčia seilė́ja, voliojasi Pc. Karvė serga, baisiausiai seĩli Mrj. Galvijai seĩli – gert nori Dkš. Nuo seradėlių arklys seĩli Lp. Gal kirmėlė inkirto, kad avelė seĩli?! Ds. Vaikai seĩli Lp. Seilė́jau tris dienas, nieko nevalgiau Alk. Seilėja kai kiaulė N, Pn. | refl. Sut, LL228: Vaikas nebevalgo, tik seilė́jasi DŽ1. Gyvuliai, sergantys ryklės uždegimu, laiko kaklą ištiesę, sunkiai ryja, seilėjasi rš. O jis seilėjasi ir griežia dantimis, o džiūsta GNMr9,18. 2. tr. seilėmis šlapinti, vilgyti: Siūlą seilė́ti DŽ1. Seilė́ju seilė́ju verpdama i praverpiu pirštą Klt. 3. tr. DŽ1 menk. bučiuoti. | refl.: Tai kam tu tikęs po velnių! – pyko Stripaitis. – Su bobomis seilėtis? Eiles kalti? V.Myk-Put. 4. intr. plonai verpti: Tu šitaip neseilė́k, ba labai jie (siūlai) trūksta Km. 5. intr., tr. menk. niekus kalbėti: Jau tu geriau mum neseilė́tum, mes geriau až taũ žinom Dglš. | refl.: Kad séilėjasi, kad séilėjasi, mano, kad aš ir patikėsiu! Up. 6. refl. menk. nenoromis gerti ar valgyti: Gerk, gerk, ko čia seilė́jies! Slm. 7. refl. tįsti, drykti: Būtų gera linai brukt, kad nesiseilėtų An. \ seilėti; apseilėti; atsiseilėti; įseilėti; išseilėti; nuseilėti; paseilėti; priseilėti; suseilėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • seilėti — seilėti, séilėti vksm …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • seilėti — seilėti, séilėti vksm …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • seilioti — 1 seilioti, ioja, iojo Rtr, NdŽ, seilioti, ioja, iojo NdŽ, DŽ1, Nm žr. seilėti: 1. Vaikas seilioja DŽ. Per snukį juos (jaučius) inriša, inžeboja, nat seilioja jiej te Rud. | refl.: Ans seiliojas, t. y. jam seilė bėga J. Labiausia bobos nusilesė,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • seiliuoti — seiliuoti, iuoja, iãvo K, Rtr, NdŽ, seiliuoti, iuoja, iavo Vkš 1. DūnŽ žr. seilėti 1. | refl. NdŽ. 2. žr. seilėti 3: Jis vėl glamžė ir seiliavo jos ranką rš. | refl.: Prisisprogęs lenda seiliuoties DūnŽ. seiliuoti; apsiseiliuoti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • seiloti — 1 seiloti, oja, ojo 1. žr. seilėti 1: An Užgavėnių siūlų nebritok – jaučiai seilõs (priet.) Vlk. Pasgėrė ir seiloja Pls. 2. žr. seilėti 5: Kam seiloji niekus, kad tavę niekas neklauso?! Rod. 3. intr. nelygiai pjauti: Išgalandyk [kapoklės]… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apseilėti — tr. K, Š; LL313 seilėmis sušlapinti, apvarvinti: Valgį apseilėtą jis nevalgo J. Nebučiuok manę, apseilėsi! Slm. Ir apseilėjo barzdą savo Ch1Sam21,13. ^ Aš kito apseilėtą nevalgysiu KrvP. Ar aš kito apseilėtą valgysu (gersu) B. | refl. N, K, Š:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsiseilėti — apsiseilėti: Visas atsiseilėjęs, atsisnarglėjęs, sarmata žiūrėt Švnč. seilėti; apseilėti; atsiseilėti; įseilėti; išseilėti; nuseilėti; paseilėti; priseilėti; suseilėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gliaumoti — gliaumoti, oja, ojo intr. seilėti; negražiai valgyti; ėsti, ryti: Tegul jis gliaumoja, aš tau gardesnio ko iškepsiu Slv …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gliomelioti — glio•melioti, ioja, iojo tr. seilėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išseilėti — tr. Š seilėmis sušlapinti. | refl. Š. seilėti; apseilėti; atsiseilėti; įseilėti; išseilėti; nuseilėti; paseilėti; priseilėti; suseilėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”